Atsigeriu šiek tiek kavos, paskaitinėju Beatą T., pavartau kvepalų parduotuvės puslapius – ieškau įkvėpimo, po kruopelytę to, to ir to. Pagalvoju, kokia ji maladėc, ta Beata T.! Ir kaip norėčiau kvėpintis visais pasaulio kvepalais, puoštis gražiausiais papuošalais ir mokėti žongliruoti trimis kamuoliukais.
Bet aš esu aš. Ir šiemet vis dar neprisijaukinau Kalėdų. Jau kelios savaitės, kai dirbu juodai, na o čia, savo darbo vietoje, visiškai prarandu laiko pojūtį. Grįždama namo, matau tuščias gatves ir – dėmesio – niekas niekur neskuba. Po tokio vaizdo pamažu nurimsta širdis, nes galbūt (bent) šiemet mano miestas manęs neaplenkė per 2020 m. Kalėdinį maratoną.
Štai. Aš savo vietoje, savo atskaitos taške, savo orbitoje (gal ir netobulai taisyklingoje). Man čia gera, bet nesnaudžiu – žinau savo namų darbus ir juos darau.
Na ir pabaigai… Turiu trumpą, bet labai svarbią žinutę – kiekviena iš mūsų esame cool. Nors ne visos tai žinome. Ir, ko gero, kiekvienos orbitoje yra kažkas, kam jūs esate atskaitos taškas. Nenuvertinkime to ir atsigręžkime į save.
O Kalėdos – jos apie dėmesį, švelnumą, šiltas akis ir džiaugsmą. Linkiu jums šilumos ir laimės!